Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA RUSIJOS FEDERACIJOJE IR UZBEKISTANO RESPUBLIKAI

Adresas: Borisoglebskij per. 10, 121069 Maskva, Rusija

plačiau »

Tel. +7 495 785 86 05, +7 495 785 86 25 (konsuliniai klausimai)
Faksas +7 495 785 86 00, +7 495 785 86 49 (konsuliniai klausimai)
El. paštas

Vizos

Sukurta 2014.05.13 / Atnaujinta 2017.01.19 14:58

Bendra informacija apie Šengeno erdvę

Šengenas arba Šengeno erdvė – tai valstybių, pasirašiusių Šengeno sutartį, teritorijos. Ši erdvė ypatinga tuo, kad jos išorinės sienos akylai saugomos, o erdvės vidaus sienų kontrolė panaikinta.

Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorinių sienų kontrolė, intensyvėjantis Šengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas.

Šengeno plėtra

Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu pritarė 9 ES valstybių - Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Maltos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos prisijungimui prie Šengeno erdvės. Šios 9 valstybės 2007  m. gruodžio 21 d. panaikino Šengeno erdvės vidaus sausumos sienų, o 2008 m. kovo 30 d. - oro sienų kontrolę.

Šengeno erdvei priklausančių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų  ir pasienio kontrolės.

Laisvas asmenų judėjimas

Šengeno sutartis leidžia panaikinti Šengeno valstybių narių vidaus sienų kontrolę, nustato bendrąsias išorės sienų kontrolės taisykles, bendrąją vizų politiką ir įveda papildomas priemones, leidžiančias tam tikrais atvejais taikyti vidaus sienų kontrolės procedūras (dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose).

Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, nebėra asmens dokumentų kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad judėjimas Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės dokumento. Šengeno šalių teisėsaugos institucijų atstovai, vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais, turi teisę savo šalies teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Kiekvienos valstybės narės teisės aktuose numatyta, ar asmuo privalo tokį dokumentą turėti su savimi.

ES šalies pilietis turi teisę laisvai keliauti asmeniniais ar darbo reikalais po visą Europos Sąjungą, pakanka turėti galiojantį pasą arba tapatybės kortelę. ES piliečio teisė keliauti gali būti apribota tik viešosios tvarkos, visuomenės saugos ar visuomenės sveikatos sumetimais.

Valstybės narės pasiliko sau teisę tam tikram laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui ar viešajai tvarkai.  Pasienio kontrolė gali būti atkurta ir masinių  tarptautinių sporto renginių metu.

Išorinių Šengeno erdvės sienų stiprinimas apima tiek fizines (naujų technologijų, stebėjimo įrangos įdiegimas), tiek teisines (bausmių už neteisėtą sienos kirtimą sistema, griežtesnis vizų išdavimo ir patekimo į Šengeno erdvę režimas) priemones.

Šengeno susitarimas

Šengeno susitarimas yra pagrindinis dokumentas dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo, kurį 1985 m. pasirašė penkios ES valstybės narės (Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai).

1990 m. pasirašyta Šengeno konvencija yra 1985 m. pasirašyto susitarimo įgyvendinimo dokumentas, kuriuo panaikinama susitarimą pasirašiusių valstybių vidaus sienų kontrolė, nustatomos bendrosios išorės sienų kontrolės taisyklės ir numatomos papildomos priemonės, leidžiančios tam tikrais atvejais taikyti kontrolės procedūras prie vidaus sienų. Šengeno konvencija įsigaliojo 1995 m., o 1999 m. gegužės mėnesį įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, buvo įtraukta į Europos Sąjungos teisyną.

Nuo tada Europos Sąjungos teisinėje ir institucinėje bazėje buvo imtos taikyti ir toliau plėsti Šengeno teisyno (acquis) nuostatos. Šengeno teisynas yra tarpvyriausybinis Šengeno grupės taisyklių rinkinys. Šengeno teisyne yra numatytos konkrečios priemonės, kompensuojančios vidaus sienų kontrolės panaikinimą ir stiprinančios Europos Sąjungos išorės sienų saugumą. Išorės sienas turinčios valstybės narės privalo  užtikrinti tinkamą ir veiksmingą ES išorės sienų kontrolę.

Bendra vizų politika

Šengeno susitarimo valstybės vykdo bendrą vizų politiką. Šengene yra naudojama bendra viza.  Tai reiškia, kad žmogui norint keliauti po Šengeno erdvę reikia tik vienos vizos. Nuo pirmos narystės Šengene dienos visos Lietuvos vizų tarnybos išduoda Šengeno vizas, atliekami tikrinimai Šengeno informacinėje sistemoje (SISone4all), įskaitant ir Šengeno vizų konsultacijas VISION sistemoje.

Lietuva, būdama ES narė, jau taikė ES reglamentus (tiesioginio taikymo dokumentai) dėl bendros vizų politikos, kuriais yra nustatyta: vizos įklijos forma; sąrašas valstybių, kurių piliečiai vyksta be vizų; sąrašas valstybių, kurių piliečiams reikia gauti vizas.

Tapusi pilnateise Šengeno susitarimo šalimi, Lietuva taiko visus Šengeno teisyno reikalavimus.

Vizų išdavimo trečiųjų šalių piliečiams pokyčiai

Trumpalaikis atvykimas (iki 90 dienų). Prie Šengeno sutarties neprisijungusių trečiųjų šalių piliečiai gali atvykti ir judėti valstybių narių, kurios taiko visas Šengeno nuostatas, teritorijose ne ilgiau nei tris mėnesius, jei atvykdami tenkina visas Šengeno teisyne išdėstytas sąlygas:

-   turi galiojantį kelionės dokumentą;
-   turi trumpalaikę vizą, jeigu tokios yra reikalaujama;
-   gali paaiškinti kelionės tikslą;
-   gali įrodyti, kad turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo metu ir grįžti į savo šalį;
-   yra neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą kaip nepageidaujami asmenys arba asmenys, keliantys grėsmę bet kurios Šengeno valstybės viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

Trečiosios šalies piliečiai, ketinantys būti ilgiau nei tris mėnesius, privalo gauti nacionalinę (D kategorijos)  šalies vizą arba leidimą gyventi. Nacionalinių vizų ir leidimų gyventi gavimo sąlygas nustato nacionaliniai teisės aktai.

Šengene reikia tik vienos vizos

Užsieniečiui norint keliauti po Šengeną, reikia tik vienos vizos. Lietuva nuo pirmos narystės Šengene dienos išduoda bendras trumpalaikes vizas, tinkamas vykti į Šengeno susitarimo teritoriją, o užsieniečiai, jau turintys galiojančias kitų Šengeno partnerių išduotas vizas, gali būti visoje Šengeno teritorijoje, įskaitant Lietuvą, vizoje nurodytu  jos galiojimo laikotarpiu.

Šengeno susitarimo šalys taiko vienodą vizų išdavimo praktiką, atsižvelgdamos į viena kitos interesus, vienodus reikalavimus pateikiamiems dokumentams, ima vienodą mokestį už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Todėl vienoje Šengeno valstybėje narėje išduota viza galioja ir kitose valstybėse narėse. Tai yra itin naudinga trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems aplankyti kelias Šengeno valstybes nares.

Išimties atvejais asmenims, neatitinkantiems bendrųjų vizų išdavimo sąlygų, Šengeno valstybė narė gali išduoti tik toje šalyje galiojančią vizą. Tokie atvejai gali būti susiję su humanitarinėmis, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų priežastimis.

Turintys leidimus gyventi ES keliauja be vizų

Šengeno sutarties narės išduotas galiojantis leidimas gyventi ir kelionės dokumentas yra tinkamas  trumpam atvykti į kitą Šengeno valstybę narę be vizos.

Airijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Kipro ir Rumunijos išduoti leidimai gyventi nesuteikia teisės atvykti be vizos, nes šios šalys netaiko Šengeno teisyno nuostatų.

Kur kreiptis dėl Šengeno vizos?

Trečiųjų šalių piliečiai turi kreiptis į tos valstybės, į kurią ketina vykti, atstovybę. Jei ketinama vykti į kelias Šengeno valstybes, privalu kreiptis į tos valstybės, kuri yra pagrindinis kelionės tikslas, atstovybę. Jeigu ketinama aplankyti kelias Šengeno valstybes nares, neišskiriant nė vienos iš jų, reikia kreiptis į tos valstybės narės, į kurią ketinama vykti pirmiausiai, atstovybę.

Naujienlaiškio prenumerata