Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Apskritojo stalo diskusijų ciklas „LIETUVOS IR RUSIJOS ŽYDAI. ISTORIJA, PAVELDAS, ATMINTIES IŠSAUGOJIMAS IR ĮPRASMINIMAS. XVIII–XX AMŽIUS“

Sukurta 2020.12.10 / Atnaujinta 2020.12.10 09:26
    Apskritojo stalo diskusijų ciklas „LIETUVOS IR RUSIJOS ŽYDAI. ISTORIJA, PAVELDAS, ATMINTIES IŠSAUGOJIMAS IR ĮPRASMINIMAS. XVIII–XX AMŽIUS“

    2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje vyks antroji projekto „Lietuvos ir Rusijos žydai. Istorija, paveldas, atminties išsaugojimas ir įprasminimas. XVIII – XX amžius“ apskritojo stalo diskusija. Projektą, skirtą Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metams, ​​inicijuoja Lietuvos ambasada, jis vykdomas kartu su Lietuvos kultūros institutu, Tarptautine istorinio švietimo, labdaros ir žmogaus teisių gynimo draugija „Memorial“ [1], Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, aukštųjų mokyklų judaikos mokslinių darbuotojų ir dėstytojų centru „Sefer”, palaikant Rusijos žydų kongresui

    Projektas sumanytas kaip akademinių diskusijų ciklas, bandant kartu apsvarstyti, kas nutiko per pastaruosius šimtmečius Lietuvos ir Rusijos žydams, kaip skirtingi istoriniai įvykiai ir aplinkybės nulėmė nevienalytės žydų aplinkos savimonę ir padėtį Lietuvoje ir Rusijoje, taip pat norima supažindinti su Lietuvos patirtimi puoselėjant istorinę atmintį įvairiais suvokimo lygmenimis – akademinėje, švietimo, švietėjiškoje, visuomeninėje ir kultūrinėje terpėje. Pirmoji apskritojo stalo diskusija „Lietuvos ir Rusijos žydai. Tapatybės formavimasis“ įvyko 2020 m. spalio 16 d. Antrojo apskritojo stalo temą – „Kaip mes kalbame apie Holokaustą Lietuvoje ir Rusijoje“. Temą apie atminties kalbas pratęs 2021 m. pradžioje numatyta diskusija.

    Nuo XX amžiaus antrosios pusės Holokausto refleksija – viena iš kultūros, istorijos, socialinės ir visuomeninės minties temų. Liudytojų tekstai, archyviniai dokumentai, daugybė istorinių tyrimų, taip pat įvairūs meniniai bandymai ieško atsakymo į klausimą, kas nutiko Europos kultūrai, kad joje tapo įmanomas ideologiškai pagrįstas, sistemingas, technologizuotas dalies žmonijos sunaikinimas, įvedė Katastrofos problematiką viešos diskusijos erdvę, į bendrą samprotavimo apie skausmingus istorinės atminties klodus kontekstą. Vis aktualiau skamba klausimas, kaip kalbėti apie Europos žydų tragediją, kad pokalbis neiššauktų stingdančio siaubo, nevirstų pernelyg reliatyviais samprotavimais apie „istorijos sudėtingumą“, abipusiais kaltinimais, bet nukreiptų antropologinės problematikos link, skatintų susimąstyti apie „Katastrofos pamokas“ XXI amžiui.

    Apskritojo stalo diskusijoje dalyvaus žymūs žydų istorijos ir istorinės atminties tyrinėtojai iš Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių. Bus diskutuojama apie tai, kokį Katastrofos supratimo kelią įveikė Lietuva ir Rusija, kas ryškiausiai atskleidžia Holokausto refleksiją kiekvienoje iš šių šalių, kaip ši refleksija suvokiama skirtingais visuomenės sąmonės lygmenimis, kokios kliūtys ar neigimo formos kyla, kai diskusija apie Holokaustą iš akademinės sferos perkeliama į edukacinę ir viešą erdvę, kaip įveikti šias kliūtis ir ieškoti būdų kalbėti apie istorines tragedijas taip, kad išgirstų šiuolaikinis pasaulis.

    Apvalaus stalo diskusijos pradžia – 18.00 val. (Maskvos laiku)

    Diskusijos pabaigoje bus rodomas Lilijos Vjuginos dokumentinis filmas „Vilniaus geto paslaptis”.

    Apskritojo stalo diskusija bus transliuojama „YouTube” kanale, taip pat per „Facebook”.

    Išsamesnė informacija bus pateikta ambasados „Facebook“ paskyroje, taip pat „Memorial“ ir Rusijos žydų kongreso interneto svetainėse.

      

    [1] Tarptautinis Memorialas yra įtrauktas į registrą kaip tai numatyta RF Federalinio įstatymo“Dėl NVO” 13.1.10 Straipsniu

    Naujienlaiškio prenumerata