Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA RUSIJOS FEDERACIJOJE IR UZBEKISTANO RESPUBLIKAI

Adresas: Borisoglebskij per. 10, 121069 Maskva, Rusija

plačiau »

Tel. +7 495 785 86 05, +7 495 785 86 25 (konsuliniai klausimai)
Faksas +7 495 785 86 00, +7 495 785 86 49 (konsuliniai klausimai)
El. paštas

Maskvoje paminėtas režisierius Giedrius Mackevičius ir jo Plastinės dramos teatro 40-metis

Sukurta 2018.12.17 / Atnaujinta 2018.12.17 17:57
      Maskvoje paminėtas režisierius Giedrius Mackevičius ir jo Plastinės dramos teatro 40-metis
      Maskvoje paminėtas režisierius Giedrius Mackevičius ir jo Plastinės dramos teatro 40-metis
      Maskvoje paminėtas režisierius Giedrius Mackevičius ir jo Plastinės dramos teatro 40-metis
      Maskvoje paminėtas režisierius Giedrius Mackevičius ir jo Plastinės dramos teatro 40-metis

      Maskvos meno darbuotojų rūmuose gruodžio 14 d. pristatyta ką tik Lietuvoje išleista monografija „Giedrius Mackevičius ir jo teatras“, kurią, remdamasi 2017 m. Lietuvoje vykusios konferencijos medžiaga, sudarė Lietuvos teatro, muzikos ir kino mokslinė bendradarbė Liucija Armonaitė.

      Giedrius Mackevičius (1945–2008) – lietuvis režisierius, legendinis teatro novatorius, įėjęs į istoriją kaip Plastinės dramos teatro, gyvavusio Maskvoje 1973 – 1992 metais, įkūrėjas ir vadovas. Tardamas sveikinimo žodį, ambasadorius Remigijus Motuzas pabrėžė, kad G. Mackevičius pasiekė neįtikėtinų aukštumų. Sukurdamas pirmąjį pasaulyje tokio žanro teatrą, pelnė visuotinį pripažinimą ir, kaip teatro novatorius, įėjo į pasaulio teatro istoriją. Tai unikali kūrybinė asmenybė.

      G. Mackevičiui, pasak ambasadoriaus, pasisekė, kad į Maskvos plastikos dramos teatrą veržėsi išskirtinės talentingos asmenybės. Kartu su jais režisierius sukūrė unikalius spektaklius, į kuriuos dėl sulaukusio visuomenės susidomėjimo buvo sunku patekti. Iškilmingame vakare gausiai dalyvavę G.Mackevičiaus buvusio teatro aktoriai, kritikai ir meno istorikai, pasidalindami prisiminimais apie to laikotarpio bendrą kūrybinį darbą, atskleidė, kad tai buvo ir pirmasis laisvosios kūrybinės minties prasiveržimas gūdžiais sovietiniais metais.

      Naujienlaiškio prenumerata