NB8

Sukurta 2014.12.08 / Atnaujinta 2024.05.08 13:43
     

 

         

Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) bendradarbiavimas

Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetukas (Nordic-Baltic Eight, NB8) – neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo formatas. Pradžią jam davė 1990 m. gruodžio 20 d. Kopenhagoje tuometinio Danijos užsienio reikalų ministro Uffe Ellemann-Jensen iniciatyva surengtas pirmasis Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.
1992 m. rugpjūčio 17 d. Danijos Bornholmo saloje pasirašytoje Šiaurės šalių ministrų pirmininkų deklaracijoje buvo numatyta, kad aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija – reguliariai bendradarbiaus įvairiose srityse. Pradėjęs veikti kaip 5 +3, Baltijos šalims tapus ES ir NATO narėmis iš esmės pasikeitė bendradarbiavimo turinys. 2000 m. visų šalių užsienio reikalų ministrams sutarus, formatas pakeitė pavadinimą į NB8.
Nuo Šiaurės šalių aktyvios paramos Lietuvai, Latvijai ir Estijai įtvirtinant nepriklausomybę prasidėjęs bendradarbiavimas ilgainiui tapo lygiateisių  ES ir NATO partnerių  integracijos  regione pavyzdžiu. Formato bendradarbiavimas unikalus tuo, kad 6 šalys yra ES narės (išskyrus Norvegiją ir Islandiją), o  Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, dabar visos NB8 šalys priklauso tam pačiam gynybiniam aljansui.

2010 metais Baltijos šalių iniciatyva buvo pasiūlyta suburti neformalią NB8 „išminčių grupę“, skirtą peržiūrėti NB8 bendradarbiavimo kryptis, suteikti bendradarbiavimui ateities viziją. Ekspertų grupės vadovais paskirti buvęs Latvijos premjeras V. Birkavs bei buvęs Danijos Gynybos ministras S. Gade. 2010 m. rugpjūčio mėnesį ekspertai pateikė bendradarbiavimo ataskaitą ir 38 rekomendacijas dėl harmoningesnės ir veiksmingesnės regiono plėtros. 2011 m. užsienio reikalų ministrai patvirtino bendradarbiavimo ataskaitą (Birkavs-Gade report) ir ji tapo NB8 bendradarbiavimo gairėmis.

Rekomendacijos buvo pateiktos šiose srityse:

  • Užsienio politikos dialogas (bendri politiniai pareiškimai, bendrų kandidatūrų TO kėlimas ir kt.);
  • Diplomatinių atstovybių bendradarbiavimas;
  • Civilinė, kibernetinė sauga (civilinių pajėgų stiprinimas, bendros krizių valdymo pratybos, jūros stebėjimų programos, informaciniai mainai, el. duomenų apsauga ir kt.);
  • Gynybinis bendradarbiavimas (Baltijos ir Šiaurės gynybos institucijų bendradarbiavimas, bendros operacijos, pratybos, mokymai, pajėgumų kūrimas ir pan.)
  • Energetika;
  • NB8 prekės ženklo plėtra (bendri regioniniai renginiai, miestų bendradarbiavimas ir pan.).

Visą ataskaitą galima rasti čia.

Gilėjanti NB8 integracija, narystė JT, ES, NATO, ESBO, Pasaulio Banke ir regioniniuose forumuose sąlygojo glaudesnės koordinacijos poreikį. Aštuonios šalys reguliariai aptaria tarptautinės politikos aktualijas, praktinius bendradarbiavimo klausimus, priima sprendimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Susitikimai, kaip ir pats NB8 formatas, nėra formalizuoti, bendru sutarimu derinamas jų dažnumas, būtinybė ir darbotvarkė. Per metus surengiama iki kelių dešimčių įvairaus lygmens ir sričių susitikimų. Tradiciškai NB6 šalių (ES valstybių narių) atstovai susitinka prieš svarbiausius ES susitikimus, siekdami koordinuoti bendras pozicijas įvairiais ES politikos klausimais.

Pastebimas ir trečiųjų šalių susidomėjimas NB8 formatu. Nuo 2003 metų vyksta NB8 ir JAV bendradarbiavimas E-PINE formate.

NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą (darbotvarkę), rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus.

2022 metais NB8 bendradarbiavimą koordinavo Lietuva. Lietuvos koordinavimo laikotarpiu buvo nustatytos šios prioritetinės kryptys:
1) saugesnis ir atsparesnis Baltijos ir Šiaurės šalių regionas;
2) tvarus, žalias ir integralus regionas;
3) socialiai darnių visuomenių ir demokratijos bei žmogaus teisių lyderių regionas.

2024 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Švedija.