Gedulo ir vilties diena paminėta Lietuvos ambasadoje Maskvoje
Birželio 14-ąją dieną, minint 81-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines, Lietuvos ambasada Rusijoje sukvietė lietuvių bendruomenės ir diplomatinio korpuso atstovus į Krasnojarsko lietuvių bendruomenės parengtos parodos „Šeimų istorijos prie Jenisiejaus krantų“ atidarymą bei A. Maceinos dokumentinio filmo „Juoda dėžė“ (1994) peržiūrą.
Įžanginėje kalboje ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė priminė gausiai susirinkusiems svečiams vieną juodžiausių Lietuvos istorijos puslapių – lietuvių tautos okupaciją ir po jos prasidėjusias masines lietuvių tautos tremtis į atšiaurų Sibirą, teigė, kad siekiant sunaikinti visą tautos žiedą per keletą metų pradedant 1941 m. birželio 14-ąja buvo ištremta 280 tūkst. Lietuvos gyventojų, ir papasakojo susirinkusiems, kokie sudėtingi procesai – atleidimo ir susitaikymo – laukė mūsų visuomenės, kai po Stalino mirties tremtiniai ėmė grįžti atgal į Lietuvą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad norint tinkamai suprasti ir vertinti pasaulyje vykstančius įvykius, būtina gerai suprasti savo šalies ir tautos istoriją, skaudžias patirtis.
Renginio dalyviai taip pat turėjo progos paklausyti gyvų liudijimų, kuriais pasidalijo Krasnojarsko tremtinių palikuonys: Maskvos lietuvių kultūros bendrijos narys Algimantas Poniškaitis ir į Maskvą iš Altajaus atvykusi studijuoti Sofija Saikina. Prieš filmo „Juoda dėžė“, pasakojančio paties režisieriaus Algimanto Maceinos senelio, sovietų laikais ištremto iš Lietuvos, palaikų pargabenimo iš Sibiro istoriją, peržiūrą savo šeimos Sibire mirusių artimųjų palaikų pargabenimo istorija pasidalijo Lietuvos muitinės atašė Rusijoje Halina Černiauskienė.
Po filmo ambasados svečiams fotografijų parodą apie tremtinių šeimas prie Jenisiejaus krantų pristatė iš Krasnojarsko atvykusi tremtinių palikuonė, Krasnojarsko krašto regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva“ atstovė Regina Biekšaitė, pridūrusi, kad šio fotografijų projekto tikslas buvo skatinti krašto jaunimą atrasti ir domėtis savo šeimos šaknimis. Iš Krasnojarsko krašto taip pat atkeliavo rusų tautodailininkės Natalijos Denisevič, susižavėjusios lietuviškais raštais, megztų pirštinių paroda, o Maskvoje veikianti Lietuvių kalbos draugija parengė leidinių apie tremtį ir genocidą parodą.