Naujienos

  Lietuvos atstovybė Maskvoje 1920 – 1940 m. 1920 metų rugsėjo 14 d., praėjus kiek daugiau nei dviems mėnesiams po Taikos sutarties tarp Lietuvos ir sovietų Rusijos pasirašymo (1920 m. liepos 12 d.), Maskvoje, „Княжный двор“ viešbutyje (Малознаменский переулок), pradėjo veikti Lietuvos atstovybė. Pirmojo Lietuvos atstovo sovietų Rusijoje pareigos buvo pasiūlytos Jurgiui Baltrušaičiui, senai Maskvoje gyvenusiam, rusų kalba rašiusiam poetui, eseistui ir vertėjui. Vargu ar tuo metu buvo galima rasti geresnę kandidatūrą šioms atsakingoms pareigoms – Jurgis Baltrušaitis kalbėjo penkiomis užsienio kalbomis, buvo puikiai išsilavinęs ir apsiskaitęs. Ne mažiau svarbu – jis gerai pažinojo Rusiją, turėjo plačių pažinčių ne tik tarp inteligentijos, bet net ir tarp naujos valdžios vadovų. Jurgis Baltrušaitis kredencinius raštus sovietų Užsienio reikalų liaudies komisariatui įteikė 1920 m. spalio  14 d. 1921 m. balandžio 27 d., Lietuvos Vyriausybė nutarė paskirti  Jurgį Baltrušaitį nuolatiniu Lietuvos atstovu Maskvoje, o 1922 m. birželio  21 d. į NKID buvo pasiųstas raštas dėl  J. Baltrušaičio skyrimo Nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotoju ministru. Kadangi „Книажный двор“ viešbutyje nebuvo sąlygų normaliam atstovybės funkcionavimui, netrukus ji persikėlė į naujus ir prašmatnius rūmus Povarskaja 24 (vėliau – Vorovskio), esančius pačiame Maskvos centre, netoli Kremliaus ir Senojo Arbato. Jurgio Baltrušaičio padėtis Maskvoje, ypač pirmaisiais vadovavimo pasiuntinybei metais,  buvo šiek tiek dviprasmiška ir net unikali: jau eidamas Lietuvos atstovo pareigas J. Baltrušaitis formaliai vis dar buvo Maskvos rašytojų sąjungos  pirmininku. Susitikimuose su sovietų valdžios atstovais metu neretai jis kalbėjo ne tik apie Lietuvos, bet ir Maskvos rašytojų rūpesčius.... O jo draugų, bičiulį ratas Maskvos inteligentijos tarpe buvo išties įspūdingas: poetai Borisas Pasternakas, Ilja Orenburgas, Viačeslavas Ivanovas, vienas žymiausių to meto Rusijos filosofų Gustavas Špetas, teatro režisierius Vsevolodas  Mejerholdas, kompozitorius Sergejus Prokofjevas. Pas Jurgį Baltrušaitį į svečius užsukdavo  Maksimas Gorkis, Fiodoras Šaliapinas, Aleksejus Tolstojus ir kiti žymūs to meto Rusijos kultūros ir meno žmonės. Kai kuriems iš šių žmonių  (V. Ivanovui, Borisui Zaicevui, Marinai Cvetajevai, Markui Šagalui ir aibei kitų) J. Baltrušaitis padėjo išvažiuoti į užsienį, išduodamas jiems tranzitines vizas ar net lietuviškus pasus. Susirūpinęs dėl šių iškilių žmonių likimo J. Baltrušaitis nevengdavo tarpininkauti jiems ir sovietinėse valdžios įstaigose. Dabar sunku nustatyti kiek tiksliai  asmenų  iš rusų kultūros žiedo jam pavyko padėti, tačiau neabejotina, kad tai būtų nemažas sąrašas visam pasaulyje žinomų pavardžių. Pirmaisiais metais po diplomatinių santykių užmezgimo Lietuvos diplomatams Maskvoje teko daug dirbti  sprendžiant Rusijoje per Pirmąjį pasaulinį karą atsidūrusių pabėgėlių bei tremtinių iš Lietuvos legitimacijos, jų sugražinimo į Tėvynę klausimus. Nepaprastai svarbiu darbo baru laikytas abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų, pasirašant Taikos sutartį, įgyvendinimas. Daug dėmesio skirta ekonominių bei prekybinių ryšių tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos plėtimui. Šiuo tikslu 1921 m. vasarą Lietuvos Vyriausybės sprendimu prie Lietuvos atstovybės Maskvoje buvo įsteigtas Prekybos skyrius, netrukus ėmęs leisti įspūdingos apimties Ekonominį biuletenį rusų kalba, turėjusį paskatinti spartesnę ekonominių, prekybinių ryšių tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos plėtotę. Jurgis Baltrušaitis suvaidino nemažą vaidmenį parengiant ir 1926 m. rugsėjo mėnesį pasirašant Lietuvos ir SSRS Nepuolimo sutartį. Ta proga į Maskvą atvyko Lietuvos Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius. Tai buvo pirmas SSRS istorijoje užsienio valstybės vadovo vizitas į Maskvą, matyt, todėl M. Sleževičiaus sutikimas buvo surengtas pagal didžiųjų valstybių atstovams taikomą protokolą. Jurgis Baltrušaitis – ilgametis Maskvos diplomatinio korpuso seniūnas. Jis buvo labai gerbiamas ir vertinamas Maskvoje rezidavusių užsienio valstybių diplomatų, pripažinusių, kad niekas iš jų taip gerai nepažįsta sovietinės sistemos, jos aukštųjų pareigūnų, niekas nėra taip gerai informuotas kaip Lietuvos atstovas. Amžininku liudijimu, pagal autoritetą bei populiarumą  jis buvo vienas pirmųjų Maskvos diplomatiniame korpuse.  „Baltrušaičio era“ Lietuvos  ir Sovietų santykiuose baigėsi  1939 metų pavasarį. 1939 m. balandžio 9 d., vadovavęs Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje vadovavo beveik 19 metų  (toks ilgaamžiškumas nedažnas reiškinys diplomatinėje praktikoje), Jurgis Baltrušaitis apleido Maskvą. 1939 m. keitėsi pasaulis, keitėsi Europa, keitėsi Lietuvos bei Sovietų Sąjungos santykiai. Po Savitarpio pagalbos sutarties su Sovietų Sąjunga pasirašymo 1939 m. spalio 10 d., Lietuvai grįžo jos istorinė sostinė Vilnius, tačiau į Lietuvos teritoriją buvo įvesti ir Raudonosios armijos daliniai. 1940 metų birželio 14 d. Lietuvai buvo įteiktas SSRS Vyriausybės ultimatumas. Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, nustojo egzistuoti. 1940 m vasaros pabaigoje nustojo funkcionuoti ir Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje.  Diplomatinių santykių atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Prasidėjo nelengvas Nepriklausomybės Akte išreikšto valstybingumo įtvirtinimas.  1990 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu nuo balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nuolatiniu atstovu prie TSRS Ministrų Tarybos buvo paskirtas Nepriklausomybės Akto signataras E.Bičkauskas. Pagrindinis Lietuvos atstovybės Maskvoje tikslas buvo siekti Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, tarptautinio pripažinimo. Visas atstovybės darbas buvo sutelktas šiam tikslui įgyvendinti.  Siekiant išsaugoti informaciją apie pirmuosius atstovybės veiklos žingsnius, nuolatinio atstovo E.Bičkausko iniciatyva nuo 1990 m. spalio 4 d. atstovybėje pradedamos rašyti Lietuvos atstovybės darbo kasdienės apžvalgos, kuriose detaliai aprašomi pagrindiniai įvykiai - užsienio delegacijų vizitai, Lietuvos atstovo susitikimai, priėmimai ir kt. Nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. atstovybė pavadinama Lietuvos Respublikos nuolatine atstovybe Maskvoje. Rusijos Tarybų Federacinė Respublika visišką Lietuvos Respublikos nepriklausomybę pripažino 1991 m. liepos 29 d., pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.  Atstovybės įkūrimas ir veiklos pradžia 1991 m. liepos 29 d. Lietuva ir Rusija pasirašo protokolą dėl Lietuvos Respublikos įgaliotosios atstovybės Rusijos Tarybų Federacinėje Respublikoje įsteigimo. Atstovybė Lietuvos Respublikai atstovavo įvairių lygių Rusijos Federacijos valstybinės valdžios institucijose ir  gynė Lietuvos valstybės  interesus. 1991 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir TSRS užsienio reikalų ministras B.Pankinas pasirašė notas dėl TSRS ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo. Šių dokumentų pasirašymas – reikšmingas žingsnis, stiprinantis dvišalius tarpvalstybinius ryšius ir bendradarbiavimą.  Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje statuso atkūrimas Lietuvos Respublikos ambasadoriai Rusijos Federacijoje 1993-2010 m. 1992 m. buvo žengtas pirmas žingsnis, atkuriant Lietuvos Respublikos ambasados statusą Rusijos Federacijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Maskvoje reorganizavimo“. Ambasada, kaip juridinis asmuo, pradėjo funkcionuoti, kai 1993 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Rusijos Federacijoje buvo paskirtas R.Kozyrovičius. 1993 m. balandžio 14 d., ambasadoriui įteikus skiriamuosius raštus, po 53 metų pertraukos Lietuvos Respublikos ambasada atnaujino savo veiklą. 2000-2002 m. Lietuvos valstybei Rusijos Federacijoje atstovavo Z.Namavičius, 2002-2008 m. –  R.Šidlauskas. 2008 m. lapkričio 11 d. ambasadoriumi Rusijos Federacijoje buvo paskirtas nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius A.Vinkus.  Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje veikla Ambasada veiksmingai prisideda prie dvišalių Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykių aktyvinimo, kryptingai dirba palaikydama gerus valstybių santykius, tęsia konstruktyvų dialogą su Rusijos Federacijos valstybinės valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Vyksta nuolatiniai ambasadoriaus susitikimai su Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos atstovais, aktyvus bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe, Maskvos miesto ir srities valdžia, pačių įvairiausių žinybų ir Rusijos Federacijos regionų (Jaroslavlio, Nižnij Novgorodo, Oriolo ir kitų sričių) vadovais, dešimtimis ambasadorių, akredituotų Rusijos Federacijoje. 2006 m. sausio mėn. buvo atidarytas kol kas vienintelis Rusijos Federacijoje Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Irkutsko mieste. Lietuvos garbės konsulės pareigos buvo patikėtos Tatjanai Muninai. Ambasada savo veikla prisideda prie dvišalių ir daugiašalių ekonominių bei prekybinių santykių plėtojimo. Palaikomi nuolatiniai, glaudūs ryšiai su Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga, Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmais, Maskvos prekybos ir pramonės rūmais, Rusijos turizmo asociacija. Tarpininkaujant ambasadai, organizuojamos Lietuvos gamintojų parodos, įvairūs dalykiniai susitikimai. Reikšminga Ambasados veikos sritis – atstovavimas Lietuvos kultūrai. Ilgamečio Lietuvos kultūros atašė Maskvoje J.Budraičio iniciatyva, buvo įamžintas poeto ir diplomato J. Baltrušaičio atminimas – atidaryti „Jurgio Baltrušaičio namai“, kurie tapo Maskvos inteligentijos ir lietuvių bendruomenės traukos bei tarptautinių mokslinių konferencijų centru. „Jurgio Baltrušaičio namų“ veikla – kultūrinis „tiltas“ tarp dviejų valstybių. Sukurta ilgalaikė Ambasados vykdoma programa „Langas į Lietuvą“ – Lietuvos verslo ir meno pristatymas Rusijos Federacijos regionuose. Programa prasidėjo 2003 m. Nuo to laiko programos renginiai vyko Nižnij Novgorode, Voroneže, Kalugoje, Jaroslavlyje, Pskove, Kazanėje, Ufoje, Irkutske ir daugelyje kitų miestų. Kasmet organizuojama po 3–4 renginius. Vyksta Lietuvos delegacijų susitikimai su vietinės valdžios atstovais, apskritieji stalai, forumai, verslininkų derybos. Didelis dėmesys skiriamas ir Lietuvos kultūrai pažinti. Organizuojamos žymiausių Lietuvos  dailininkų parodos, koncertai, naujausių Lietuvos kino filmų demonstravimai, naujų leidinių pristatymai. Ambasadoje vyksta priėmimai Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios proga, kitų iškilių datų minėjimai. Ypatingai svarbi Ambasados veiklos dalis – ryšių su vietos lietuvių bendruomene palaikymas. Organizuojami susitikimai su lietuvių bendrijų Rusijoje atstovais. Pagrindinis jų tikslas – lietuvybės išlaikymo, lietuvių kalbos mokymo ir kitų lietuviams Rusijoje svarbių klausimų aptarimas. Nuo pat atstovybės veiklos pradžios joje veikė lietuvių kalbos kursai, sekmadieninė mokykla, kuri išaugo į J.Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokyklą ir tapo modernia švietimo įstaiga Maskvoje. Ambasada reikšmingai prisideda prie lietuvių ir rusų tautų draugiškų santykių skatinimo, ryšių su lietuvių bendruomene palaikymo ir plėtojimo. Aktyvi ir dalykiška Ambasados veikla padeda plėsti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ekonominį, mokslinį bei kultūrinį bendradarbiavimą.

Lietuvos atstovybė Maskvoje 1920 – 1940 m.

1920 metų rugsėjo 14 d., praėjus kiek daugiau nei dviems mėnesiams po Taikos sutarties tarp Lietuvos ir sovietų Rusijos pasirašymo (1920 m. liepos 12 d.), Maskvoje, „Княжный двор“ viešbutyje (Малознаменский переулок), pradėjo veikti Lietuvos atstovybė. Pirmojo Lietuvos atstovo sovietų Rusijoje pareigos buvo pasiūlytos Jurgiui Baltrušaičiui, senai Maskvoje gyvenusiam, rusų kalba rašiusiam poetui, eseistui ir vertėjui. Vargu ar tuo metu buvo galima rasti geresnę kandidatūrą šioms atsakingoms pareigoms – Jurgis Baltrušaitis kalbėjo penkiomis užsienio kalbomis, buvo puikiai išsilavinęs ir apsiskaitęs. Ne mažiau svarbu – jis gerai pažinojo Rusiją, turėjo plačių pažinčių ne tik tarp inteligentijos, bet net ir tarp naujos valdžios vadovų.

Jurgis Baltrušaitis kredencinius raštus sovietų Užsienio reikalų liaudies komisariatui įteikė 1920 m. spalio  14 d. 1921 m. balandžio 27 d., Lietuvos Vyriausybė nutarė paskirti  Jurgį Baltrušaitį nuolatiniu Lietuvos atstovu Maskvoje, o 1922 m. birželio  21 d. į NKID buvo pasiųstas raštas dėl  J. Baltrušaičio skyrimo Nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotoju ministru.

Kadangi „Книажный двор“ viešbutyje nebuvo sąlygų normaliam atstovybės funkcionavimui, netrukus ji persikėlė į naujus ir prašmatnius rūmus Povarskaja 24 (vėliau – Vorovskio), esančius pačiame Maskvos centre, netoli Kremliaus ir Senojo Arbato.

Jurgio Baltrušaičio padėtis Maskvoje, ypač pirmaisiais vadovavimo pasiuntinybei metais,  buvo šiek tiek dviprasmiška ir net unikali: jau eidamas Lietuvos atstovo pareigas J. Baltrušaitis formaliai vis dar buvo Maskvos rašytojų sąjungos  pirmininku. Susitikimuose su sovietų valdžios atstovais metu neretai jis kalbėjo ne tik apie Lietuvos, bet ir Maskvos rašytojų rūpesčius.... O jo draugų, bičiulį ratas Maskvos inteligentijos tarpe buvo išties įspūdingas: poetai Borisas Pasternakas, Ilja Orenburgas, Viačeslavas Ivanovas, vienas žymiausių to meto Rusijos filosofų Gustavas Špetas, teatro režisierius Vsevolodas  Mejerholdas, kompozitorius Sergejus Prokofjevas. Pas Jurgį Baltrušaitį į svečius užsukdavo  Maksimas Gorkis, Fiodoras Šaliapinas, Aleksejus Tolstojus ir kiti žymūs to meto Rusijos kultūros ir meno žmonės. Kai kuriems iš šių žmonių  (V. Ivanovui, Borisui Zaicevui, Marinai Cvetajevai, Markui Šagalui ir aibei kitų) J. Baltrušaitis padėjo išvažiuoti į užsienį, išduodamas jiems tranzitines vizas ar net lietuviškus pasus. Susirūpinęs dėl šių iškilių žmonių likimo J. Baltrušaitis nevengdavo tarpininkauti jiems ir sovietinėse valdžios įstaigose. Dabar sunku nustatyti kiek tiksliai  asmenų  iš rusų kultūros žiedo jam pavyko padėti, tačiau neabejotina, kad tai būtų nemažas sąrašas visam pasaulyje žinomų pavardžių.

Pirmaisiais metais po diplomatinių santykių užmezgimo Lietuvos diplomatams Maskvoje teko daug dirbti  sprendžiant Rusijoje per Pirmąjį pasaulinį karą atsidūrusių pabėgėlių bei tremtinių iš Lietuvos legitimacijos, jų sugražinimo į Tėvynę klausimus. Nepaprastai svarbiu darbo baru laikytas abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų, pasirašant Taikos sutartį, įgyvendinimas. Daug dėmesio skirta ekonominių bei prekybinių ryšių tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos plėtimui. Šiuo tikslu 1921 m. vasarą Lietuvos Vyriausybės sprendimu prie Lietuvos atstovybės Maskvoje buvo įsteigtas Prekybos skyrius, netrukus ėmęs leisti įspūdingos apimties Ekonominį biuletenį rusų kalba, turėjusį paskatinti spartesnę ekonominių, prekybinių ryšių tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos plėtotę.

Jurgis Baltrušaitis suvaidino nemažą vaidmenį parengiant ir 1926 m. rugsėjo mėnesį pasirašant Lietuvos ir SSRS Nepuolimo sutartį. Ta proga į Maskvą atvyko Lietuvos Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius. Tai buvo pirmas SSRS istorijoje užsienio valstybės vadovo vizitas į Maskvą, matyt, todėl M. Sleževičiaus sutikimas buvo surengtas pagal didžiųjų valstybių atstovams taikomą protokolą.

Jurgis Baltrušaitis – ilgametis Maskvos diplomatinio korpuso seniūnas. Jis buvo labai gerbiamas ir vertinamas Maskvoje rezidavusių užsienio valstybių diplomatų, pripažinusių, kad niekas iš jų taip gerai nepažįsta sovietinės sistemos, jos aukštųjų pareigūnų, niekas nėra taip gerai informuotas kaip Lietuvos atstovas. Amžininku liudijimu, pagal autoritetą bei populiarumą  jis buvo vienas pirmųjų Maskvos diplomatiniame korpuse. 

„Baltrušaičio era“ Lietuvos  ir Sovietų santykiuose baigėsi  1939 metų pavasarį. 1939 m. balandžio 9 d., vadovavęs Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje vadovavo beveik 19 metų  (toks ilgaamžiškumas nedažnas reiškinys diplomatinėje praktikoje), Jurgis Baltrušaitis apleido Maskvą.

1939 m. keitėsi pasaulis, keitėsi Europa, keitėsi Lietuvos bei Sovietų Sąjungos santykiai. Po Savitarpio pagalbos sutarties su Sovietų Sąjunga pasirašymo 1939 m. spalio 10 d., Lietuvai grįžo jos istorinė sostinė Vilnius, tačiau į Lietuvos teritoriją buvo įvesti ir Raudonosios armijos daliniai. 1940 metų birželio 14 d. Lietuvai buvo įteiktas SSRS Vyriausybės ultimatumas. Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, nustojo egzistuoti. 1940 m vasaros pabaigoje nustojo funkcionuoti ir Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje.

Diplomatinių santykių atkūrimas

1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Prasidėjo nelengvas Nepriklausomybės Akte išreikšto valstybingumo įtvirtinimas.

 1990 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu nuo balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nuolatiniu atstovu prie TSRS Ministrų Tarybos buvo paskirtas Nepriklausomybės Akto signataras E.Bičkauskas. Pagrindinis Lietuvos atstovybės Maskvoje tikslas buvo siekti Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, tarptautinio pripažinimo. Visas atstovybės darbas buvo sutelktas šiam tikslui įgyvendinti.

 Siekiant išsaugoti informaciją apie pirmuosius atstovybės veiklos žingsnius, nuolatinio atstovo E.Bičkausko iniciatyva nuo 1990 m. spalio 4 d. atstovybėje pradedamos rašyti Lietuvos atstovybės darbo kasdienės apžvalgos, kuriose detaliai aprašomi pagrindiniai įvykiai - užsienio delegacijų vizitai, Lietuvos atstovo susitikimai, priėmimai ir kt.

Nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. atstovybė pavadinama Lietuvos Respublikos nuolatine atstovybe Maskvoje.

Rusijos Tarybų Federacinė Respublika visišką Lietuvos Respublikos nepriklausomybę pripažino 1991 m. liepos 29 d., pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

Atstovybės įkūrimas ir veiklos pradžia

1991 m. liepos 29 d. Lietuva ir Rusija pasirašo protokolą dėl Lietuvos Respublikos įgaliotosios atstovybės Rusijos Tarybų Federacinėje Respublikoje įsteigimo.

Atstovybė Lietuvos Respublikai atstovavo įvairių lygių Rusijos Federacijos valstybinės valdžios institucijose ir  gynė Lietuvos valstybės  interesus.

1991 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir TSRS užsienio reikalų ministras B.Pankinas pasirašė notas dėl TSRS ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo.

Šių dokumentų pasirašymas – reikšmingas žingsnis, stiprinantis dvišalius tarpvalstybinius ryšius ir bendradarbiavimą.

Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje statuso atkūrimas Lietuvos Respublikos ambasadoriai Rusijos Federacijoje 1993-2010 m.

1992 m. buvo žengtas pirmas žingsnis, atkuriant Lietuvos Respublikos ambasados statusą Rusijos Federacijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Maskvoje reorganizavimo“. Ambasada, kaip juridinis asmuo, pradėjo funkcionuoti, kai 1993 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Rusijos Federacijoje buvo paskirtas R.Kozyrovičius. 1993 m. balandžio 14 d., ambasadoriui įteikus skiriamuosius raštus, po 53 metų pertraukos Lietuvos Respublikos ambasada atnaujino savo veiklą. 2000-2002 m. Lietuvos valstybei Rusijos Federacijoje atstovavo Z.Namavičius, 2002-2008 m. –  R.Šidlauskas.

2008 m. lapkričio 11 d. ambasadoriumi Rusijos Federacijoje buvo paskirtas nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius A.Vinkus.

Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje veikla

Ambasada veiksmingai prisideda prie dvišalių Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykių aktyvinimo, kryptingai dirba palaikydama gerus valstybių santykius, tęsia konstruktyvų dialogą su Rusijos Federacijos valstybinės valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Vyksta nuolatiniai ambasadoriaus susitikimai su Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos atstovais, aktyvus bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe, Maskvos miesto ir srities valdžia, pačių įvairiausių žinybų ir Rusijos Federacijos regionų (Jaroslavlio, Nižnij Novgorodo, Oriolo ir kitų sričių) vadovais, dešimtimis ambasadorių, akredituotų Rusijos Federacijoje.

2006 m. sausio mėn. buvo atidarytas kol kas vienintelis Rusijos Federacijoje Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Irkutsko mieste. Lietuvos garbės konsulės pareigos buvo patikėtos Tatjanai Muninai.

Ambasada savo veikla prisideda prie dvišalių ir daugiašalių ekonominių bei prekybinių santykių plėtojimo. Palaikomi nuolatiniai, glaudūs ryšiai su Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga, Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmais, Maskvos prekybos ir pramonės rūmais, Rusijos turizmo asociacija. Tarpininkaujant ambasadai, organizuojamos Lietuvos gamintojų parodos, įvairūs dalykiniai susitikimai.

Reikšminga Ambasados veikos sritis – atstovavimas Lietuvos kultūrai. Ilgamečio Lietuvos kultūros atašė Maskvoje J.Budraičio iniciatyva, buvo įamžintas poeto ir diplomato J. Baltrušaičio atminimas – atidaryti „Jurgio Baltrušaičio namai“, kurie tapo Maskvos inteligentijos ir lietuvių bendruomenės traukos bei tarptautinių mokslinių konferencijų centru. „Jurgio Baltrušaičio namų“ veikla – kultūrinis „tiltas“ tarp dviejų valstybių. Sukurta ilgalaikė Ambasados vykdoma programa „Langas į Lietuvą“ – Lietuvos verslo ir meno pristatymas Rusijos Federacijos regionuose. Programa prasidėjo 2003 m. Nuo to laiko programos renginiai vyko Nižnij Novgorode, Voroneže, Kalugoje, Jaroslavlyje, Pskove, Kazanėje, Ufoje, Irkutske ir daugelyje kitų miestų. Kasmet organizuojama po 3–4 renginius. Vyksta Lietuvos delegacijų susitikimai su vietinės valdžios atstovais, apskritieji stalai, forumai, verslininkų derybos. Didelis dėmesys skiriamas ir Lietuvos kultūrai pažinti. Organizuojamos žymiausių Lietuvos  dailininkų parodos, koncertai, naujausių Lietuvos kino filmų demonstravimai, naujų leidinių pristatymai.

Ambasadoje vyksta priėmimai Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios proga, kitų iškilių datų minėjimai.

Ypatingai svarbi Ambasados veiklos dalis – ryšių su vietos lietuvių bendruomene palaikymas. Organizuojami susitikimai su lietuvių bendrijų Rusijoje atstovais. Pagrindinis jų tikslas – lietuvybės išlaikymo, lietuvių kalbos mokymo ir kitų lietuviams Rusijoje svarbių klausimų aptarimas. Nuo pat atstovybės veiklos pradžios joje veikė lietuvių kalbos kursai, sekmadieninė mokykla, kuri išaugo į J.Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokyklą ir tapo modernia švietimo įstaiga Maskvoje.

Ambasada reikšmingai prisideda prie lietuvių ir rusų tautų draugiškų santykių skatinimo, ryšių su lietuvių bendruomene palaikymo ir plėtojimo. Aktyvi ir dalykiška Ambasados veikla padeda plėsti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ekonominį, mokslinį bei kultūrinį bendradarbiavimą.